Mitai ir tikrovė – kaip nepasiklysti informacijoje ir ką valgyti per chemoterapiją?
-
- 18 rugsėjo, 2023
Daugelis, kurie susiduriame su onkologine liga, ieškome informacijos, kaip galime pakoreguoti savo mitybą, kad gydymas vyktų kuo sklandžiau ir kūnas būtų pasiruošęs kovoti su klastingu vėžiu. Internete labai daug patarimų, dažnai susijusių su kraštutinumais ir galinčių padaryti didelę žalą vėžio užkluptam žmogui. Apie tai, kaip nepasiklysti informacijos liūne ir kaip maitintis per chemoterapiją, kalbamės su „Inovatyvios dietologijos centro“ gydytoja dietologe Dalia Petrauskiene.
Internete labai daug informacijos. Kaip joje nepasiklysti?
Šiais laikais nepasiklysti labai sunku. Net ir didžiausi mitai gali būti aprašomi pseudomokslininkų ir net badavimas gali būti išpopuliarintas be jokių ilgalaikių klinikinių tyrimų. Tai turbūt ir yra blogiausia, kad klaidingos informacijos yra per daug. O mitybos arba įvairių krypčių maitinimasis sergant onkologine liga yra per daug sureikšmintas. Manau, kad ir dietų taikymas kartais yra žalingas, ypač mažo svorio pacientams. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad dauguma onkologinių ligonių savo mitybos įpročius koreguoja į gerąją, sveikatai palankesnę pusę, tačiau blogoji dalis yra griežtos, nesubalansuotos dietos, badavimas. Stiprus produktų ribojimas atsiranda dėl baimės „maitinti“ vėžį.
Ar dietologai į onkologinį pacientą žiūri individualiai ar yra bendri dalykai, kurie tinka visiems?
Gydytojai dietologai visada į bet kokį pacientą žvelgia tik individualiai. Nors onkologiniams ligoniams galioja sveikatai palankios mitybos rekomendacijos, tačiau tokiam pacientui ypač svarbu gauti subalansuotą maistą, užtikrinti per dieną reikalingą kalorijų kiekį ir per chemoterapijas, ir tarp jų. Svarbu atsižvelgti į onkologinės ligos tipą, eigą, lokalizaciją. Neretai susirgus onkologine liga keičiasi daugelis dalykų: požiūris į maistą, skonis, kvapai, gali atsirasti pykinimas, šleikštulys. Taip pat mitybai svarbi ir ligos lokalizacija. Sakykime, pacientas serga skrandžio vėžiu. Tokiu atveju jo maitinimasis greičiausiai bus labiau apsunkintas, nei, sakykime, sergant krūties vėžiu. Labai svarbu įvertinti paciento situaciją ir skirti jam tinkamas rekomendacijas. Kartais, jei pacientas visai neturi apetito, prašoma valgyti tai, ką jis gali, net jei tai nesusiję su sveikatai palankiomis rekomendacijomis.
Labai svarbus natūralių riebalų šaltinis – žuvų taukai, savo sudėtyje turintis daug omega-3 riebalų rūgščių (ypač EPA). Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie chemoterapijos metu gauna 2 g omega-3 riebalų rūgščių (EPA) iš žuvų taukų, daug lengviau ją pakelia: geriau toleruoja paskirtą gydymą, patiria mažiau nepageidaujamų reiškinių, pati chemoterapija yra efektyvesnė.
„Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas“, – sako gydytoja dietologė D. Petrauskienė. Bartosz Frątczak nuotr.
Jeigu tai individualu, į ką atsižvelgiate pirmiausia?
Pirma, kūno masės pokyčiai nuo susirgimo pradžios. Visada tai yra pirmasis kriterijus tiek pačiam pacientui, jo artimiesiems, tiek ir prižiūrinčiam gydytojui. Jei pacientas per paskutinius 3 mėnesius neteko bent 5–10 proc. kūno masės, tai jau turėtų būti vėliava, signalizuojanti apie problemą. Kitas paprastas, tačiau vertingas kriterijus yra suvalgomo maisto porcijos dydis. Įvertinkite, Jūs ar Jūsų artimasis suvalgo 100, 70, 50, o gal tik 30 proc. savo įprastos porcijos. Trečias aspektas – apetitas. Paklausti paciento apie apetito pokyčius, pasikeitusias skonines savybes. Būtina įvertinti kraujo rodiklius – ar netrūksta baltymų, vitaminų, mikroelementų.
Ar reikia vengti maisto papildų, vitaminų?
Maisto papildus ir vitaminus reikia vartoti visada tik pasitarus su savo gydytoju arba gydytoju dietologu. Jei pacientas nesuvartoja reikiamo kiekio maisto, mityba yra skurdi, tuomet papildai gali būti labai naudingi.
Ar reikia vartoti gerąsias bakterijas – teko girdėti du požiūrius: vienas jų, kad gerosios bakterijos tabu, nes jos gydantis vėžį gali tapti pavojingomis, kita – kad būtinai reikia stiprinti žarnyną, valyti nuo parazitų ir pan. Kaip Jūs tai vertinate?
Norėčiau tikėti, kad probiotikai atras savo tvirtą vietą mažinant šalutinius chemoterapijos poveikius. Įrodyta, kad jie padeda virškinamajam traktui, mažina viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą, pykinimą. Vis daugiau kalbama apie imuninės sistemos rodiklių stiprinimą padedant probiotikams. Žinoma, probiotikai turi būti parenkami individualiai ir skiriami pagal poreikį. O mokslas mikrobiotos srityje tampa vis pažangesnis.
Kokia mityba padėtų palaikyti stiprų žarnyną? Kaip vertinate kurkumino, berberino vartojimą gydantis chemoterapija? Kuo pastiprinti imunitetą, kad apsisaugotume nuo virusų?
Vertinu teigiamai. Berberinas pasižymi poveikiu nuo uždegimo, padeda reguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, manoma, kad jis turi priešvėžinių (angl. antitumor) savybių. Studijų duomenimis, berberinas derinamas su kurkuminu gali stabdyti krūties naviko augimą ir plitimą. Tik visada prieš jų vartojimą reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju. Papildai dažnu atveju Lietuvoje vis dar išlieka tabu, tačiau vykstant daugeliui tyrimų, jie pamažu randa vietą gydant onkologinius ligonius.
Ar galima tik maistu, nevartojant geležies preparatų, padidinti geležies kiekį kraujyje nuo minimumo iki reikiamo kiekio?
Gydant anemiją tik maisto produktų nepakaks norint kompensuoti geležies trūkumą organizme. Geležies įsisavinimas iš maisto produktų (gyvūninės kilmės) siekia vos 30–40 proc., o iš augalų vos 1–4 proc. Todėl norint atstatyti geležies stoką, skiriami geležies papildai, vaistiniai preparatai (naudojami kasdien per burną arba leidžiami į veną).
Shutterstock nuotr.
Kurias uogas, vaisius ir daržoves rinktis, kurių geriau vengti?
Rekomenduočiau valgyti visas daržoves ir uogas, rinktis kuo platesnį jų racioną. Šie produktai pasižymi dideliu antioksidantų, vitaminų, skaidulų kiekiu.
Per chemoterapiją nerekomenduojama vartoti greipfrutų, žaliosios citrinos sulčių, didžiojo greipfruto vaisių, Sevilijos apelsinų. Jie gali sutrikdyti vaistų apykaitą organizme.
Mėsa – kiek jos reikėtų valgyti ir kurios mėsos geriau atsisakyti? Tinka prekybos centre pirkta paukštiena ar jos geriau vengti? Kaip dėl kitos mėsos?
Sveikatai neutralia mėsa laikoma kalakutiena, paukštienos liesosios dalys (pavyzdžiui, krūtinėlė) bei triušiena. Raudoną mėsą rekomenduojama riboti iki vieno karto per savaitę, o rūkytų gaminių racione turėtų nelikti.
Ko ieškoti etiketėse, kad tą produktą paliktum parduotuvės lentynoje?
Atsisakyti perdirbtų gaminių, gaminių su skonio stiprikliais, dideliu cukraus kiekiu, taip pat –palmių aliejaus, margarino, rūkytų gaminių.
Jeigu galėtumėte išrinkti 10 produktų, kurie būtini gydantis chemoterapija, kas jie būtų?
- Kruopos (avižinė, grikių košės),
- avokadas,
- kiaušiniai,
- trintos sriubos, sultiniai,
- migdolai ar kiti riešutai,
- moliūgų sėklos,
- brokoliai,
- vaisiai ir daržovės (pavyzdžiui, pasigaminkite iš jų kokteilį),
- duona ar krekeriai (ypač tinka, kai pykina),
- žuvis (jei toleruojate jos kvapą), liesa mėsa.
Literatūroje kartais rekomenduojama dieną prieš chemoterapiją, chemoterapijos dieną ir vieną po jos valgyti minimaliai, kad organizmas geriau įsisavintų per chemoterapiją gaunamas medžiagas, kurios turi padaryti savo darbą. Kaip Jūs tai vertinate? Kaip apskritai vertinate badavimą – kada jo reikia, o kada geriau vengti?
Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami organizmui svarbių medžiagų: mėsos, pieno produktų, vitaminų. Tačiau būtent dėl maistinių medžiagų trūkumo, badavimo, organizmas nepajėgia atlaikyti intensyvaus gydymo. Todėl labai svarbu prisiminti, kad chemoterapija yra tarsi maratonas, kuriam reikia daug energijos ir resursų. Teisingas ir neperdirbtas maistas visada suteiks naudos Jūsų kūnui gydantis.
Dažnai moterys interneto forumuose diskutuoja apie cukrų ir maisto produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus, vengimą. Kokį poveikį organizmui daro cukrus ir kuo cukraus vartojimas skiriasi nuo, pavyzdžiui, maisto produktų, kuriuose yra fruktozės?
Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad žmonės vartoja per daug pridėtinio cukraus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus (pasiguoskime – amerikietis 46,1 kg, vokietis 37,5 kg). Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus. Žmogui rekomenduojama suvartoti cukraus ne daugiau kaip 10 proc. nuo visos energijos kiekio. Tai būtų: jei žmogui reikia gauti 2000 kcal per dieną, tai energija iš cukraus turi būti ne daugiau kaip 200 kcal. Tai atitinka 50 g paprastųjų angliavandenių. Jų (cukraus) šaltiniai: paprastas ir rudasis cukrus, saldūs vaisiai, aukščiausios rūšies balti miltai, baltieji ryžiai. Cukraus suvartojame gerokai daugiau, nes didelius jo kiekius gauname su duonos, konditerijos gaminiais, desertais, sausais pusryčiais, gaiviaisiais gėrimais ir t. t. Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir nacionalines iniciatyvas, siūloma griežtai apriboti (sumažinti ne mažiau kaip 10 proc.) cukraus kiekį maisto produktuose.
Chemoterapija yra tarsi maratonas, kuriam reikia daug energijos ir resursų.
Per didelis cukraus kiekio vartojimas išbalansuoja ir sveikų, ir onkologine liga sergančių pacientų imuninę sistemą, apsunkina gydymą bei sveikimą, pažeidžia jautriausias cukrui ląsteles: nervus (vystosi silpnumas), kraują (mažėja hemoglobinas, prastėja kraujotaka, atsistatymas po chemoterapijos, didėja infekcijų rizika), inkstus – prastėja inkstų funkcijos rodikliai.
Chemoterapija ir šalutinis jos poveikis – pykinimas. Ar galima sau padėti, kaip?
Kai vargina pykinimas ir vėmimas, valgykite vėsius arba šaltus patiekalus bei gėrimus, nebijokite ledų ar šerbetų, o prieš gerdami gėrimus, palaikykite juos šaldytuve. Taip pat neatsisakykite gazuotų gėrimų (pavyzdžiui, gazuoto vandens, nealkoholinio alaus) – dažnai pykinimo ir vėmimo metu jie geriau toleruojami. Pabandykite sūrius ir rūgščius užkandžius bei gėrimus (pavyzdžiui, trapučiai, sūdyti sausainiai, traškučiai, krekeriai, duoniukai, pomidorų sultys). Išbandykite imbierą ir iš jo pagamintus gėrimus (pavyzdžiui, arbata, kompotas). Tokiu atveju ryškesnio skonio produktai toleruojami geriau.
Dalia Vencevičienė