Laukiant ateities be vėžio: ką jau šiandien galime sužinoti iš savo genų

Nėra „blogųjų“ ar „gerųjų“ genų, tačiau įvykus mutacijai, išauga rizika susirgti tam tikrų sričių vėžiu. Genuose užkoduota informacija ne tik patenkina smalsumą, tačiau, kaip pabrėžia Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė, įsivertinus genetinį polinkį ligoms, galima racionaliau planuotis kasmetinius sveikatos patikrinimus, galbūt vienam reikėtų dažniau lankytis pas kardiologą, kitam – pas onkologą.

Kam reikėtų genetinio ištyrimo, kas gali teisingai interpretuoti tokio testo atsakymus ir ką daryti su gauta informacija, kol dar esame tik pakeliui į pasaulį be vėžio, – Vilniaus universiteto profesorės, Nacionalinės sveikatos tarybos bei vėžio profilaktikos ir kontrolės tarybos narės įžvalgos.

– Genetika teikia vilčių dėl tikslesnės diagnostikos ir konkrečiam pacientui tinkamiausio gydymo. Puikus pavyzdys, kad žmonės tiki ir pasitiki genetikos galimybėmis, buvo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) projektas „Genetinis ištyrimas mamoms ir dukroms“ – laisvų laikų greitai neliko, norinčiųjų tirtis sąrašas ilgas. Ar Lietuvoje žmogui lengvai prieinami genetiniai tyrimai?

– Tokie projektai naudingi ne tik dėl genetinio ištyrimo, bet ir didina visuomenės genetinį raštingumą, kuris kol kas yra ribotas. Kad visuomenė įtikėtų naujos diagnostinės priemonės galia, nepakanka atverti laboratorijų duris, aprašyti genetinių tyrimų svarbą. Tiesioginė konkreti nauda žmogui, šeimai labiausiai sustiprina pasitikėjimą, išsityrę asmenys tampa genetikos ambasadoriais visuomenėje. Be abejo, reikia daugiau tokių renginių. Genetika turi tapti artima ir suprantama kiekvienam.

Dėl genetinių paslaugų prieinamumo – yra ir gerų, ir ne tokių gerų žinių. Šviesioji šio klausimo pusė – genetinis ištyrimas dėl paveldimų ligų, tarp jų ir šeiminio vėžio, Lietuvoje reglamentuotas ir jau senokai prieinamas. Neseniai buvo gerokai išplėsta valstybės kompensuojama kūdikių patikra dėl paveldimų ligų. Tik, deja, neretai žinodami ligos genetinę priežastį, negalime pasiūlyti naujausių efektyvių gydymo būdų.

Vakarų Europos valstybėse nustačius agresyvų vėžį neretai atliekama išsami naviko genetinė analizė. Tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą, išmintingai sudėlioti efektyviausių vaistų seką. Tačiau mūsų šalyje vėžio gydymo tvarka griežtai reglamentuota, sunkiai personalizuojama, o ir išsamus naviko genetinis tyrimas kol kas neapmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Neturėdami išplėtotos klinikinės genomikos infrastruktūros, lanksčios įstatyminės bazės, nesame patrauklūs naujų vaistų kūrėjams. Farmacinės kompanijos nenoriai renkasi mūsų šalį naujų vaistų klinikiniams tyrimams, o ir mūsų mokslininkai turi ribotą prieigą prie klinikinės informacijos ir biomėginių.

„Tik patyręs gydytojas genetikas, besiremiantis atitinkamais klinikiniais algoritmais, pagal genetinio tyrimo atsakymą gali apskaičiuoti ligos riziką ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimo būdus“, – sako prof. S. Jarmalaitė. Valdo Ščiavinsko nuotr.

– Jei šeimoje vėžio atvejų nebuvę ar apie juos nežinoma, ar genetinis ištyrimas vis vien yra naudingas?

– Esant padidintai vėžio rizikai giminėje (keli vėžio atvejai tarp artimų giminių) rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą dėl paveldimų vėžio formų rizikos. Nesant tokios rizikos, bent kartą gyvenime kiekvienam suaugusiam žmogui pravartu atlikti poligeninės vėžio rizikos testą. Įsivertinus genetinį polinkį ligoms, galima racionaliau planuoti kasmetinius sveikatos patikrinimus, galbūt vienam dažniau lankantis pas kardiologą, kitam – pas onkologą. Pagal genetinę sveikatos instrukciją galima derinti gyvensenos, mitybos ypatumus. Be abejo, tai taikoma savo sveikata besirūpinantiems žmonėms, norintiems gyventi ilgai ir sveikai.

Esant padidintai vėžio rizikai giminėje (keli vėžio atvejai tarp artimų giminių) rekomenduojama atlikti genetinį tyrimą dėl paveldimų vėžio formų rizikos.

Genetinio polinkio ligoms testai Lietuvoje kol kas tik komerciniai. O štai Estija, kaip ir daugelis Vakarų Europos valstybių, vykdo nacionalinę genomikos programą. Visi besirūpinantys savo sveikata galėjo teikti kraujo mėginius genetiniam ištyrimui ir nemokamai gauti informaciją apie polinkį ligoms. Taip Tartu biobankas surinko daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų mėginių ir sveikatos duomenų. Estai garsėja ir tuo, kad patys kuria genetinius testus dėl polinkio sirgti dažniausiomis onkologinėmis ligomis, siūlo šiuos tyrimus ir lietuviams. Gaila, kad Lietuvoje kol kas nepakankamai plėtojama personalizuota medicina. Lietuvos mokslininkai tikrai pajėgūs sukurti panašius testus ir konkuruoti genetinių testų rinkoje.

– Ką reiškia gautas rezultatas – nustatyta paveldima genų mutacija. Kaip pamatuojama ligos rizika? Ką pacientui reikia daryti su tokia informacija?

 – Atlikus genetinį tyrimą ir gavus teigiamą rezultatą dėl paveldėtos vėžio riziką didinančios mutacijos, rezultatų interpretacija nėra paprasta. Konkrečių genų, jų mutacijų įtaka vėžio rizikos laipsniui nėra vienoda. Be to, ligos riziką lemia ir paciento amžius, sveikatos būklė, žalingi įpročiai, ligos atvejų giminėje dažnis. Tik patyręs gydytojas genetikas, besiremiantis atitinkamais klinikiniais algoritmais, pagal genetinio tyrimo atsakymą gali apskaičiuoti ligos riziką ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimo būdus. Pagal ligos riziką sudaromas profilaktinių patikrų planas, esant didelei rizikai siūlomos profilaktinės operacijos.

Paveldimų navikų atveju liga neretai būna agresyvesnė. Nustačius tokią ligą gydytojai onkologai imasi radikalių gydymo priemonių. Po aktyvaus vėžio gydymo genetinių testų gamintojai siūlo dar vieną galimybę – stebėti ligos eigą padedant vadinamajai skysčių biopsijai. Naviko ląstelių DNR patenka į kraują, todėl jautrių technologijų dėka kraujyje aptinkami net ir menkiausi vėžio pėdsakai. Jei liga grįžta mikrometastazių pavidalu, jas jautriai aptinka genetiniai skysčių biopsijos testai, o radiologiniais metodais šie pokyčiai matomi kiek vėliau.

Tokio personalizuoto ligos stebėsenos testo sukūrimui svarbu žinoti pradinio naviko mutacijų spektrą, tad naviko mėginiai paciento reikmėms ilgus metus saugomi patologijos centruose ir biobankuose. Šie testai kol kas užsakomi komerciškai ir kuriami užsienio laboratorijose. Esame sukūrę skysčių biopsijos testus prostatos, inkstų vėžiui aptikti. Tikiuosi, ateityje jie tarnaus Lietuvos pacientams.

– Profesore, skirtingi to paties geno pokyčiai gali sukelti skirtingą vėžį. Ar galite kiek plačiau papasakoti apie geno ir jo mutacijų kompleksiškumą?

– Tikra tiesa, net ir identiška paveldėta ar įgyta mutacija gali turėti skirtingą fenotipinį pasireiškimą, lemti skirtingas ligas. BRCA geno istorija tą puikiai iliustruoja. To paties geno mutacijos atsako ir už krūties bei kiaušidžių vėžio riziką moterims, ir krūties bei prostatos vėžio riziką vyrams. Li Fraumeni sindromą lemia svarbaus vėžio slopintojo p53 geno mutacijos, ketvirtadaliui jų turėtojų išsivysto krūties vėžys, kitos dažnos diagnozės – kaulinio audinio ar minkštųjų audinių sarkomos, smegenų navikai, leukemijos, tikėtina kelių navikų diagnozė vienu metu. Paveldėjusiems Linčo sindromą žmonėms dažnai išsivysto žarnyno arba endometriumo navikai. Tačiau už vienodo pobūdžio ligą gali būti atsakingos net penkių skirtingų genų mutacijos, tad ligos diagnozavimas sudėtingesnis.

Asmeninio albumo nuotr.

Kalbant apie genetinį navikų kompleksiškumą svarbu prisiminti, kad paveldimi arba šeiminiai vėžiai tesudaro apie 10 proc. onkologinių susirgimų. Visi kiti yra sporadiniai, jų vystymąsi lemia organizme susikaupusios mutacijos, bet svarbus ir paveldimas pradas – tam tikras polinkis, įkoduotas genų polimofizmuose. Šį polinkį padeda numatyti poligeninės vėžio rizikos testai, o pasitelkus dažniausių vėžio mutacijų testus tiriami naviko genetiniai ypatumai. Šis tyrimas svarbus gydytojams onkologams, kad jie galėtų parinkti tinkamiausią sporadinių navikų gydymo strategiją.

– Kokie tikslai šiandien keliami personalizuotai medicinai? Anksčiau aptikti ligą? Pailginti išgyvenamumą? Visiškai sunaikinti vėžį?

– Personalizuota arba precizinė medicina aprėpia visą vėžio kontrolės kontinuumą nuo ligų prevencijos, ankstyvos diagnozės iki visiško pagydymo. Žaviuosi Švedijos programa „Zero cancer“, kurios tikslas – kurti pasaulį be vėžio. Ši strategija apima sveikos gyvensenos skatinimą, profilaktinėmis priemonėmis išvengiamų vėžinių susirgimų eliminavimą (pavyzdžiui, plačiai taikomos ŽPV vakcinos gali nustumti į užmarštį gimdos kaklelio vėžį), ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą. Svarbi sudedamoji onkologijos inovacijų ašis yra mokslo tyrimai. Deja, nors Europos Sąjunga paskelbė bendrą misiją „Vėžys“, Lietuva iki šiol neturi mokslo programos, skirtos vėžio tyrimams.

Mūsų šalyje kompensuojama vis daugiau personalizuotos medicinos vaistų, akivaizdu, diagnozavus ligą aktualu išsamiai ištirti naviko genetinį profilį, mokytis iš geriausių Europos vėžio centrų. Šiuo metu Vakarų Europos šalys jau kalba ne tik apie personalizuotą vėžio gydymą, bet ir apie vėžio prevencijos programų personalizavimą, papildant inovatyviais genetiniais ankstyvos vėžio diagnostikos ir polinkio ligai testais. Tai leistų išvengti ligos ar ją nustatyti anksti, kai ji sėkmingai pagydoma.

– Pabaigai norisi daugiau šviesos – kokia krūties vėžio gydymo ateitis? Ir kaip greitai ji pasieks Lietuvą?

– Matyt, nėra kito tokio vėžio, apie kurio genetinius ypatumus žinoma tiek daug kaip apie krūties vėžį. Ir, matyt, nėra kito tokio heterogeniško, genetiškai įvairaus vėžio, reikalaujančio vis naujų žinių. Genetiniai krūties vėžio tyrimai atrodo neišsemiami. Kažkada estrogenus blokuojančio vaisto sukūrimas atrodė stebuklas, gelbėjantis daugelio moterų gyvybes. Šiandien personalizuota medicina krūties vėžį skirsto į potipius ir kiekvienam iš jų siūlo bent kelis efektyvius gydymo sprendimus. Žinome daugybę vėžio taikinių, turime jų specifinius blokatorius, bet problemų dar lieka. Apmaudu, kai agresyviu krūties vėžiu suserga jaunos moterys, kai vystosi vėžys, atsparus bet kokiam šiuo metu turimam gydymui. Tam kuriamos ateities terapijos. Šiuo metu klinikiniuose tyrimuose ypač populiarūs antikūnų ir vaistų junginiai, vadinamieji konjugatai. Pasitelkus vėžinių krūties ląstelių paviršiaus žymenis (mamaglobinas A, HER2) tiesiai į ligos židinį nugabenami chemoterapiniai preparatai. Onkogenų, pavyzdžiui, HER2, raišką bandoma slopinti taikant genų žirkles, sukurti onkolitiniai virusai, specifiškai infekuojantys RAS mutaciją turinčias krūties vėžio ląsteles. O kur dar įvairūs imunoterapijos, ląstelių terapijos sprendimai.

Kol laukiame ateities be vėžio, nepamirškite tikrintis prevenciškai. Atminkite, kad anksti nustatyta onkologinė liga yra pagydoma.

Giedrė Petkevičė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.