Tegul limfa teka netrikdomai

Limfedema suserga apie 20 proc. moterų, gydytų nuo krūties vėžio, nors rizika kyla visiems pacientams, kuriems pašalinta didžioji dalis limfmazgių ar buvo taikyta spindulinė terapija. Dėl to labai svarbu prieš gydantis limfedemą pasiaiškinti, kaip veikia limfinė sistema, kas sukelia limfedemą ir kaip rūpintis savimi ne tik ja sergant. Apie tai – kineziterapeutė, limfotakos specialistė – Giedra Bušmanienė.

Pagrindinė limfinės sistemos paskirtis – šalinti iš organizmo žuvusias ląsteles (kasdien jų organizme miršta apie milijardą), bakterijas, virusus, toksinus ir pernešti stambias baltymų molekules. Tam gamta žmogų apdovanojo unikalia sistema, kuri tvarko organizmą, jį valo, filtruoja ir imunologiškai apdirba tarpląstelinį skystį. Limfa labai panaši į kraujo plazmą, nors limfinė sistema cirkuliuoja daug lėčiau nei kraujas kraujagyslėmis. Be to limfoje kaip ir kraujyje yra leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių). Jie yra atsakingi už imunitetą ir vadinami limfocitais. Limfmazgiai, kurių organizme yra nuo 400 iki 1 000 veikia tarsi organizmo valymo filtrai. Daugiausia jų, išsidėsčiusių grupėmis išilgai limfagyslių kas 3–5 cm, yra limfiniuose audiniuose. Būtent per limfmazgius – filtrus – limfa išnešama iš plonosios ir storosios žarnų, inkstų, skrandžio, plaučių. Tai yra vietos, į kurias dažniausiai patenka virusai bei mikrobai. O ir visa, kas organizme yra susiję su tinimais, siejasi su limfine sistema. Kojų, veido, rankų, sąnarių tinimai – prasto limfos nutekėjimo pasekmė. Spindulinė terapija gali daryti įtaką limfmazgių sutraukimui (pažeidimui), kas sukelia randus limfos sistemoje ir trukdo limfai tekėti. Tai didina limfedemos išsivystymo riziką.

Pasak kineziterapeutės, limfotakos specialistės G. Bušmanienės, limfos tekėjimas priklauso nuo aplinkinių raumenų veiklos, todėl būtina retkarčiais raumenis priversti susitraukinėti. Asmeninio albumo nuotr.

Pažinti limfotakos sutrikimus

Limfa organizme kyla iš apačios į viršų ir, valydama organizmo skysčius, pašalina nereikalingas organizmo atliekas į gleivinę, kur susidaro kamščiai, įvairios išskyros ir formuojasi organizmo uždegimai. Dėl to sergant pirmieji limfinės sistemos veiklos rezultatai įprastai stebimi gleivinėje: didėja išskyros iš makšties ar šlaplės, atsiranda sloga, kosulys, viduriavimas, pradedama gausiai prakaituoti. Tada kyla organizmo temperatūra. Mat limfmazgiai, kaip mažos, bet itin aktyvios saulutės, stengiasi aukštos temperatūros ugnyje sudeginti intervencinius organizmo agresorius –virusus ir bakterijas. Ir dažniausiai jiems tai pavyksta. Žinoma, jei organizmas yra švarus, neužterštas ir limfos audinys nėra paveiktas onkologinės ligos ar spindulinio gydymo, dėl ko dažnai jis suardomas. Kai tai nutinka, limfinį skystį tenka drenuoti dirbtinai. Jei tai nedaroma ar netaikomas gydymas, ima formuotis limfedema. Europoje beveik 50 proc. pacientų limfedema išsivysto būtent po onkologinių susirgimų.

Limfinę sistemą sudaro dvi dalys. Paviršiuje (parodyta kairėje pusėje) yra limfagyslės ir limfmazgiai, esantys po oda. Dešinėje kūno pusėje yra giliosios limfagyslės ir limfmazgiai.

Limfotaką įmanoma kontroliuoti

Ko imtis, jei limfa sutirštėjo, sukrešėjo, jei limfocitai neatpažįsta patologinių darinių, jei limfmazgiai, kuriuose turėtų formuotis antikūniai, tapo bakterijų prieglaudomis arba didžioji limfmazgių dalis yra pašalinti dėl onkologinės ligos? Tam reikia imtis atitinkamų žingsnių. Praskiesti organizme besikaupiančius toksinus įmanoma vandeniu. Nustatyta, kad net 80 proc. toksinų sankaupų yra ne žarnyne, inkstuose ar kepenyse, o tarpląsteliniame skystyje. Vienas saugiausių būdų nuodingąsias medžiagas (toksinus) paversti nekenksmingomis – jas atskiesti. Dėl to valyti limfą geriausia švariu vandeniu ir vengti sūraus bei saldaus maisto, kuris vandenį organizme absorbuoja. Verta žinoti ir tai, kad toksinai iš organizmo įprastai šalinami su gleivėmis. Štai pro nosį pašalinamas didžiausias kiekis lašeliniu būdu į organizmą patekusių infekcijų sukėlėjų, nors rekomenduojama varvėjimą iš nosies stabdyti vaistais. Per parą apie 50 proc. organizmo toksinų iš organizmo yra pašalinami per prakaito liaukas. Kasdien naudojami stiprūs dezodorantai, mažinantys prakaitavimą, blokuoja toksinus, kurie ima kauptis pieno liaukose, kas kelia grėsmę organizmui. Žinant, kad skysčių drenavimas yra labai svarbi limfinės sistemos funkcija, akivaizdu, kad nemaža dalimi atvejų jos cirkuliavimą įmanoma paspartinti. Kaip? Tai nėra paprasta, bet įmanoma.

Galime sau padėti

Limfos tekėjimas priklauso nuo aplinkinių raumenų veiklos, todėl nejudrus, sėdimas gyvenimo būdas šį procesą apsunkina. Štai kodėl būtina retkarčiais raumenis priversti susitraukinėti. Reguliariai atliekami lengvo ir vidutinio intensyvumo fiziniai, tempimo, kardiopratimai didina antikūnių ir baltųjų kraujo kūnelių sintezę organizme, kas gerina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis ir stiprina imuninę sistemą ir šios sistemos ląstelių – 21 rūšies limfocitų, sugebančių iš organizmo išvesti patologines ląsteles, veiklą.

Limfinė sistema organizme turi ypatingą vietą – limfinę cisterną po diafragma, kuri yra šiek tiek priaugusi prie jos. Atliekant kvėpavimo pratimus įmanoma cisternoje judinti limfą ir stumti skysčius per visą organizmą. Beje, limfinės cisternos išsipūtimas lemia pilvo padidėjimą. Didžiausios limfoidinio audinio sankaupos yra žarnyne, todėl būtina stengtis, kad nestrigtų žarnyno peristaltika ir vengti rūkytų maisto produktų, pelėsinių sūrių, gėrimų su burbuliukais ir riboti pieno produktų vartojimą. Gera treniruotė limfinei sistemai – sauna.

O limfodrenažinis masažas, atliekamas rankomis, padeda limfai pasišalinti iš patinusių kūno vietų ten, kur ji gali tekėti laisvai. Tai netgi skatina rastis naujiems limfos tekėjimo kanalams (keliams) ir didina skysčio rezorbciją į limfinius kanalus. Be to, didina baltymais turtingo skysčio rezorbciją, limfmazgių pulsaciją, skatina kūno atsipalaidavimą, mažina skausmo, sunkumo bei tempimo ar veržimo pojūčius. 

Vilma Srėbaliūtė