Ar gydant vėžį grožio ir savivertės temos lieka paraštėse?

Net ir sirgdami sunkia liga žmonės, ypač moterys nori gražiai atrodyti. Kiek šie jų norai pagrįsti, kaip galima joms padėti? Šia tema diskutuojame su gydytoja onkologe chemoterapeute Dainora Mačiuliene ir plastikos chirurgu Domantu Rainiu. Pokalbio temos – gydytojų onkologų galimybės įsigilinti į kiekvieną ligos atvejį, apie plastikos specialistų darbą onkologijos srityje, apie estetikos svarbą sergant.

Kodėl, net ir sirgdami sunkia liga, žmonės galvoja, kaip būti gražesniems? Kodėl estetika išlieka svarbi net ir išgirdus pačią baisiausią diagnozę?

J. Rainys: Užklupus onkologinei ligai nukenčia paciento psichologinė būklė, susvyruoja savivertė, neretai tokie pacientai pasijaučia išmesti už anksčiau gyventos socialinės terpės ribų. Nepasiduoti ligai, išlaikyti iki diagnozės buvusį santykį su pasauliu – tai gali pozityviai prisidėti prie ligos suvaldymo. Tad noras būti gražiam, išlaikyti įprastus estetikos principus, padeda nepalūžti sunkios ligos akivaizdoje. Be to, siunčia neverbalinę žinutę ir aplinkiniams, kad žmogus stiprus, kovoja su iškilusiais iššūkiais, ir kad jo nereikia šalintis, vengti. Priešingai, aplinkiniai neturėtų bijoti onkologinių ligų, būti šalia sergančių artimųjų, bendrauti ir padėti įveikti ligą.

Lietuvoje gana drąsai ir aktyviai vaduojamės iš konservatyvaus, natūralistinio principo „priimti save koks esu“ drabužio. Būti gražesniam ar gražesnei, „nusimesti rūpesčio raukšles“ ar pasikoreguoti kūno linijas nebėra tabu, apsilankymas pas plastikos chirurgą nebėra tik didesnes pajamas gaunančio socialinio burbulo privilegija.

Shutterstock nuotr.

D. Mačiulienė: Išgirdus vėžio diagnozę, kurį laiką nusileidžia skraistė – viskas tampa niūru ir baugu. Iš šio laiko būtina rasti kelią – su artimųjų ir gydančio onkologo pagalba susiburti specialistų komandą, kuri padėtų žmogui atgauti savęs ir gyvenimo kontrolę – kineziterapeutas fiziniu aktyvumu, psichoterapeutas ar dailės terapeutas užduodamas raktinius, tarsi pažadinančius klausimus, mitybos specialistas, masažuotojas ir daugybė kitų specialistų, turinčių žinių, kaip padėti kelionėje per vėžį. Lietuvoje dar neturime tokios oficialios sistemos, tačiau savo rekomendacijose remiuosi Integracinės onkologijos principais – Vakarų medicina gydome susirgusį organą ar jų sistemą, tačiau Tolimųjų Rytų medicina, sukaupusi ilgaamžę patirtį ir tradicijas, – gali padėti gydyti žmogų kaip visumą, įtraukiant masažą, jogą, aromaterapiją ir kitas priemones.

Kodėl gydantis gydytojas geriausiai gali atsakyti, kurios grožio intervencinės procedūros taikant vieną ar kitą vėžio gydymo būdą galimos?

D. Mačiulienė: Visos gydymo įstaigos turi skirtingą pacientų ir gydytojų rotavimo tvarką, visgi, esu įsitikinusi, kad kelionėje per vėžį ypatingai svarbus yra ryšys su specialistu. Ne tik todėl, kad užtrunka daug laiko ir proto pajėgumų įsigilinti į naujai atvykusio paciento gydymo istoriją, kuri tęsiasi dešimtmečius, kartais galbūt kelerius metus, bet vienas gydymas keistas kitu ir vėl keistas – susivokti neretai užtrunkame. Tačiau kur kas svarbiau yra žmogaus pajautimas – man labai svarbu žinoti, ar pacientas laiko bites, ar plaukioja baseine, ar turi mažų vaikų, kuriuos reikia vežioti į darželį, ar turi anūkų, kuriuos reikia kilnoti, o galbūt prieš mane sėdi moteris, kurios vyras smurtauja emociškai, reikalauja lytinių santykių, o kartais – vyresnio amžiaus pacientė, kuriai labai svarbūs lytiniai santykiai ir ji gėdijasi savo išvaizdos, kurią, po operacijos, priima kaip sudarkytą ir vengia net pažvelgti į veidrodį. Visi šie asmeninio gyvenimo aspektai yra labai svarbūs. Taip, norime priimti daugiau pacientų konsultacijoms, nes reikia greičiau pradėti gydymą, kitam – galbūt liga progresuoja, tačiau turėdami tik dvidešimt keturias valandas per parą, bandome užtikrinti būtiniausius paciento poreikius. Deja, estetinei onkologijai palikdami labai mažai vietos. Todėl aš labai pozityviai žiūriu į visas iniciatyvas – džiugina, kad pacientai gali rasti specialistus, konsultuojančius privačiose gydymo įstaigose, nes tai užtikrina ne tik specialisto konsultaciją, bet ir jo laiką, kurio taip trūksta. Visuomet smagu dalyvauti ir viešose paskaitose, tačiau reikėtų gerai suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, jo poreikiai, kaip jau minėjau, yra labai skirtingi ir vieno patarimo, tinkamo visiems, negali būti. Man, kaip onkologei, labai svarbu susibendrauti, gerai pažinti savo pacientą ir tikiu, kad tik tuomet bus išdrįstama paklausti apie lubrikantus, ilgalaikį makiažą, užduoti kitus grožio ar dar subtilesnius klausimus. Visgi, atsakymai ar nuorodos yra saugiausios ir tiksliausios iš specialisto – gydytojo, kuris išmano ne tik onkologinę ligą, bet ir gydymą, žino galimas šalutines reakcijas, komplikacijas, neretai keli specialistai tariasi tarpusavyje. Medicinoje vadovaujamės principu „pirmiausia nepakenk“, tačiau šiandien labiausiai norime stiprių, pozityvių ir gražių pacientų, keliaujančių ir besimėgaujančių gyvenimu.

Ar galima apibendrintai pasakyti, kad gydantis onkologinę ligą galima atlikti injekcines ir lazerines grožio procedūras?

J. Rainys: Bendrinis atsakymas būtų „taip, galima, bet…“ Onkologinės ligos gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos, eigos, reakcijos į standartinį gydymą, išplėstinio gydymo poreikio. Natūralu, kad visame tame fone prioritetas atiduodamas onkologinei ligai gydyti, nebūtinieji gydymai ar procedūros gali būti sustabdomi, nerekomenduojami, vengiant kryžminio poveikio, nepageidaujamų reakcijų. Be to, šioje vietoje atsimušama ir į mokslo, klinikinės patirties ribotumo sieną. Onkologinio gydymo ir estetinių procedūrų sąveikos tyrimai nėra dažni, vargu ar juos galėtume pavadinti etiškais, todėl stokojame saugumo duomenų. Todėl, kilus abejonėms, medikai dažniausiai atsitrauks, rinksis saugesnį variantą ir paprašys estetinį gydymą atidėti iki pacientas pasveiks.

„Šiandien kiekvienas turime didesnę tikimybę išgirsti diagnozę „Jums vėžys“, bet lygiai taip pat, turime daugiau šansų ir nuo jo pasveikti“, – sako plastikos chirurgas D. Rainys. Edgaro Jociaus nuotr.

Su kokiais išorės pokyčiais dažniausiai susiduria onkologiniai pacientai? Kaip gali padėti plastikos chirurgija?

D. Mačiulienė: Onkologinės ligos gydymas yra labai daugiadisciplinis ir apjungia įvairias vaistų grupes. Ir tiesa tokia, kad bet koks gydymas – tai įsikišimas, įsiveržimas į žmogaus kūną, kuris negali nepalikti pasekmių. Viena jautriausių kūno vietų vadinama jo veidrodžiu – oda. Ypač imunoterapija gali labai pabloginti odos būklę, chemoterapija neretai pažeidžia nagus – tai vietos, kurias rodome visuomenėje ir visgi iššūkis priprasti ir įprasti. Mes, onkologai, turbūt dažnai atrodome stokojantys empatijos – sakome, kad jeigu išbėrė – vadinasi veikia, skilinėja nagai – trūkčiojame pečiais bandydami padrąsinti: „Gaunate gydymą, kuris veikia.“ Tokia yra tiesa, nes visgi turbūt tokia yra kaina. Tačiau, kaip ir minėjau, pasaulyje vis garsiau keliamas klausimas – kaip jaučiasi mūsų pacientai, kuo galime padėti, kokios dar reikėtų konsultacijos, kuri atsakytų į klausimus. Aš tikiu, kad moteriai po krūties vėžio operacijos yra labai svarbu susigrąžinti gražią krūtinę – nieko stebėtino, kad ji nori atstatomosios operacijos, tai yra svarbu. Ir labai sunku skaityti ar girdėti komentarus, kad tai turėtų būti nesvarbu.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės D. Mačiulienės, atsakymai ar nuorodos yra saugiausios ir tiksliausios iš specialisto – gydytojo, kuris išmano ne tik onkologinę ligą, bet ir gydymą, žino galimas šalutines reakcijas, komplikacijas. Asmeninio albumo nuotr.

J. Rainys: Reikia suprasti, kad plastinė chirurgija yra plati specialybė ir plastikos chirurgai aktyviai darbuojasi onkologinėje chirurgijoje, tiek patys šalindami odos ir minkštųjų audinių navikus, tiek jungdamiesi į komandas su kitais specialistais ir atlikdami audinių vientisumo ir funkcijos atstatymo operacijas po navikinio židinio pašalinimo. Man asmeniškai norėtųsi šitos srities spartesnio išvešėjimo Lietuvoje ir lengvesnio šių paslaugų prieinamumo žmonėms. Mano akimis, tinkamai dar nėra subujoję mikrochirurgijos daigai Lietuvos plastinėje chirurgijoje.

D. Mačiulienė: Išvaizda vienai moteriai gali būti visai nesvarbi, tačiau kitai – tai svarbiau nei gydymas. Ir mes turime padėti. Kartais jauni vyrai klausia, ar gydantis nuslinks plaukai. Atrodytų – ar čia svarbiausias klausimas? Ir dėl to dažnai sulaukiama aplinkinių pasmerkimo. Bet tai yra taip svarbu, kad net skauda girdint. Būtinai turime kalbėti apie savivertę, kūno sampratą ir suprasti, kad pokyčiai, vykstantys gydantis, yra natūralūs, tai kaina, tačiau turime ieškoti būdų, kurie leistų toliau mėgautis gyvenimu, artumu, savimi. Ir šį uždavinį sprendžia ne tik pacientas, bet ir mes visi kartu.

J. Rainys: Norėčiau pridurti, kad onkologinė diagnozė nėra nuosprendis. Sutinku, tai gyvenimą, žmogaus įpročius ir požiūrį į įvairius gyvenimiškus aspektus keičiantis įvykis. Jo nelinkiu niekam, bet onkologinių ligonių yra daug ir proporcingai jų daugėja dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, gerėjančios diagnostikos ir gydymo galimybių ar neigiamų aplinkos veiksnių. Šiandien kiekvienas mūsų turime didesnę tikimybę išgirsti diagnozę „Jums vėžys“ palyginti su ankstesnėmis kartomis. Bet lygiai taip pat turime daugiau šansų ir nuo jo pasveikti.

Gražiau atrodau – sveikesnė jaučiuosi

Grožis – galinga jėga, tačiau užklupus onkologinei ligai, bent jau pradžioje, tenka apie jį pamiršti. Kartais gydymas išsitęsia metus, dvejus ar ilgiau, todėl daugeliui moterų natūraliai kyla klausimas – gal nebūtina laukti geresnių dienų, gal kai kurias grožio procedūras galima atlikti ir sergant?

Jei jums skirtas ilgalaikis gydymas chemoterapija ar imunoterapija, poveikis odai taip pat bus ilgalaikis, todėl dar iki procedūrų galite peržiūrėti ir atnaujinti savo turimą kosmetiką.

„Ar moteris turi riebią, ar mišrią odą, tai gali kisti gydymo metu, todėl nereiktų pažeidinėti odos barjero“, – pataria kosmetologė Aira Pundzytė-Vaitiekūnienė. Pagrindinis patarimas, kokios kosmetikos reikėtų atsisakyti gydant onkologinę ligą – tai produktai su įvairiomis rūgštimis. „Taikant vėžio gydymą paprastai oda labai kenčia nuo sausumo, dirglumo, reaktyvumo. Todėl ją reikia drėkinti, bet negalima eksfolijuoti, nes oda per jautri, o tik atstatyti barjerą, pažeistą hidrolipidinę plėvelę“, – teigia grožio specialistė.

Jei veidrodyje matome save ryškesnį, gražesnį, tai kartu ir sveikesnį“, – neabejoja kosmetologė A. Pundzytė-Vaitiekūnienė. Asmeninio albumo nuotr.

A.Pundzytė-Vaitiekūnienė jau 17 metų dirba su viena prancūzų kompanija: „Įspūdinga, nes iš jų buvau gavusi protokolus, ką galima naudoti onkologiniams ligoniams, pateikti tyrimai, kuriuos produktus galima naudoti sergant vėžiu ir kuriuos griežtai draudžiama. Galime parinkti kosmetiką pagal tai, kuriame gydymo etape yra žmogus, koks jam taikomas gydymo būdas.“

Kosmetologės manymu, net ir pokalbis gali įkvėpti ligonį: „Tiesiog išsitrinkti galvą tą dieną, kažką gražesnio apsirengti, pasipuošti peruku – nesvarbu, ką nuveikti dėl savęs, nes susirgus krentama į blogą emocinę būseną, o jei veidrodyje matome save ryškesnį, gražesnį, tai kartu ir sveikesnį.“

Grožio specialistė yra atlikusi ilgalaikį makiažą ne vienam pacientui, sergančiam onkologine liga. Jos žiniomis, tokios grožio procedūros Vokietijoje atliekamos net vaikams: „Tai labai gelbėja, kai netenkama plaukų, iškrenta blakstienos, antakių plaukai. Ilgalaikis makiažas padeda paryškinti akis, sugrąžinti lūpų spalvą, antakius imituojantys nupiešti plaukeliai vizualiai paryškins žmogaus bruožus, be to, neretai ligoniui trūksta jėgų pačiam dažytis ar gražintis.“

Ilgalaikio makiažo procedūra nėra maloni, todėl kosmetologė ją rekomenduotų atlikti po gydymo: „Patarčiau sulaukti epizodo tarp gydymo procedūrų, nes gydymo kurso metu ir taip yra sunku, o kai atsikvepiama ir ateina pašviesėjimas, tuomet galima atlikti. Techniškai turbūt visada galima atlikti, bet kai negera ir silpna, nereikėtų kelti sau dar didesnio diskomforto.“

Plaukų augimui skatinti galima būtų taikyti mezoterapijos procedūrą, tačiau, anot specialistės, net esant remisijoje leidžiamuose preparatuose neturėtų būti B grupės vitaminų.

Aušra Župerkaitė