Patologinis atsakas į gydymą: specialistai paaiškina, kas yra likutinė liga

Vertindami krūties vėžio gydymo rezultatus medikai paprastai vartoja dvi sąvokas – visiškas atsakas į gydymą ir likutinė liga. Ką tai reiškia ir kokias prognozes lemia?

Ką parodo radiologiniai tyrimai

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės radiologė Eglė Gvazdaitė, krūties vėžys yra įvairialypis, todėl jo diagnostikai naudojami skirtingi radiologiniai tyrimai: mamograma, ultragarsinis bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Taip pat atliekama biopsija – paimamas pakitusio audinio gabalėlis, kuris yra ištiriamas histologiškai.

„Remiantis radiologinių bei histologinio tyrimų duomenimis, nustatomas darinio dydis, piktybiškumas ir ligos išplitimas – nuo šių rezultatų priklauso, kaip liga bus gydoma. Vis dažniau net ir anksti diagnozuota agresyvi liga pradedama gydyti priešoperacine (neoadjuvantine) chemoterapija, o gydymo eigoje radiologiniais tyrimais nuolat stebimas piktybinis darinys: jei jis sumažėja, vertinama, kad įvyko dalinis radiologinis atsakas, jei piktybinio audinio visiškai nebematyti – tai visiškas radiologinis atsakas“, – teigė pašnekovė.

Pasak radiologės E. Gvazdaitės, tiksliausias radiologinis metodas, nusakantis gydymo efektyvumą, yra multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (mMRT). Asmeninio albumo nuotr.

Pasak medikės, gydymo eigoje piktybinis audinys kinta, fragmentuojasi, mažėja jo ląstelingumas, vystosi fibrozė – šie pakitimai apsunkina tikslią diagnostiką, tad mamograma bei ultragarsiniu krūtų tyrimu nustatytas likutinis piktybinis audinys ne visuomet atitinka tikrąjį naviko dydį. Tiksliausias radiologinis metodas, nusakantis gydymo efektyvumą, yra multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (mMRT), kai į veną leidžiant kontrastinę medžiagą įvertinamas ne tik naviko dydis, struktūra ir židinių kiekis, bet ir naujos smulkios kraujagyslės, kurios formuojasi piktybiniame audinyje.

„MRT leidžia tiksliausiai įvertini, kiek piktybinio audinio lieka po priešoperacinės chemoterapijos. Nors MRT tyrime stebimas visiškas radiologinis atsakas (kai piktybinio audinio krūtyje MRT vaizduose nebematyti), deja, tai ne visada atitinka visišką patologinį atsaką (kai po chirurginio pašalinimo nerandama piktybių ląstelių). O kartais MRT vaizduose pakitimų apimtis gali būti pervertinama: gerybiniai dariniai ar gydymo eigoje susiformavęs randų audinys klaidingai atrodo kaip piktybinis navikas. Vis dėlto MRT tyrimas šiandien yra svarbiausias įrankis vertinant chemoterapijos efektyvumą bei planuojant preciziškai optimalų chirurginį gydymą. Taip pat jis suteikia naudingos informacijos apie ligos prognozę“, – aiškino E. Gvazdaitė.

Kai nustatoma likutinė liga

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė pabrėžė, kad visiškas patologinis atsakas arba jo nebuvimas turi predikcinę ir prognostinę vertę.

„Predikcinė vertė yra rodiklis, kuris nurodo tolimesnį gydymą. Esant tam tikroms krūties vėžio formoms, pavyzdžiui, trejopai neigiamai arba HER2 teigiamai, likutinės ligos dydis po priešoperacinio gydymo ir operacijos nurodo, ar reikia skirti sisteminį gydymą ir kokį. Prognostinė vertė reiškia, kad kuo geresnį atsaką gydydami pasiekiame, tuo mažesnė ligos atsinaujinimo ir progresavimo rizika“, – pasakojo specialistė.

Todėl pradinės diagnostikos metu labai svarbus skirtingų sričių specialistų – radiologų, patologų, chirurgų – bendradarbiavimas. Kuo tiksliau nustatomas klinikinis ligos vaizdas, tuo tinkamesnį priešoperacinį gydymą pavyksta skirti, o tai lemia tolesnį rezultatą.

Gydytojos onkologės chemoterapeutės A. Bankauskaitės teigimu, šiandien jau galima gera ligos prognozė net nepasiekus visiško patologinio atsako. Asmeninio albumo nuotr.

A. Bankauskaitės teigimu, šiandien jau galima gera ligos prognozė net nepasiekus visiško patologinio atsako. Pavyzdžiui, HER2 teigiamos krūties vėžio formos atveju, esant likutinei ligai, Lietuvoje jau prieinamas kompensuojamas adjuvantinis gydymas, kurio dėka rizika vėžiui atsinaujinti tampa tokia pati, kaip nesant likutinės ligos. Taigi, ir vienu, ir kitu atveju galimybė ilgai ir kokybiškai gyventi yra tokia pati.

„Kai kalbame apie nuo hormonų priklausomus navikus, patologinis atsakas nėra toks svarbus, nes bet kuriuo atveju po operacijos skiriami hormoniniai preparatai, kurie gydymo prognozę priartina prie itin geros. Žinoma, visada norisi geriausio atsako, bet aš moterims sakau, kad net ir nebuvimas jokio atsako yra atsakas. Kartais po gydymo navikas lieka tokio paties dydžio, tačiau tai reiškia, kad liga gydymo metu neprogresavo, ji buvo kontroliuojama. Be to, mes paveikiame vadinamąją mikroskopinę ligą, kurios chirurgas operuodamas nemato, užkirsdami kelią ateityje jai progresuoti“, – sakė pašnekovė.

Tikslas – visiškas patologinis atsakas

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtų chirurgės dr. Agnės Čižauskaitės, visiškas patologinis atsakas yra gydymo, skiriamo prieš operaciją dėl naviko agresyvumo, dydžio ar išplitimo, tikslas ir didžiulė sėkmė. Tokia diagnozė gydytojo patologo išvadoje reiškia, kad tiek pašalintuose krūties audiniuose, tiek sritiniuose limfmazgiuose piktybinių ląstelių nerasta.

„Iki operacijos moters ligos dinamika vertinama diagnostiniais instrumentiniais tyrimais keletą kartų – gydymo eigoje ir jį baigus, todėl šis visiškas pasveikimas chirurgui dažnai nebūna netikėtas. Tam, kad buvusi ligos vieta operacijos metu nepasimestų, gydymo metu nykstantys navikai pažymimi specialiais žymekliais, įkišamos smulkutės metalinės kabutės, kurios gydymo pabaigoje matomos tiriant ultragarsu ar mamografijoje. Dažnai moterys klausia: jei ligos nebėra, galbūt galima neatlikti operacijos? Tai gydymo ateitis. Tačiau paskutinį žodį visuomet taria gydytojas patologas“, – teigė gydytoja.

Pradinės diagnostikos metu labai svarbus skirtingų sričių specialistų – radiologų, patologų, chirurgų – bendradarbiavimas.

Pašnekovė pabrėžė, kad visiškas radiologinis atsakas, kai ligos nematyti tiriant krūtis, ir visiškas patologinis atsakas, deja, ne visuomet sutampa. Gali būti likusios kelios gyvos piktybinės ląstelės, kurių nesimato, todėl negalima rizikuoti atsisakant operacijos, nes, palikus šias ląsteles, krūtyje ar pažastyje pasilikusi liga progresuos. Tiesa, užsienio šalyse jau vykdomos mokslinės studijos, per kurias pasitelkiami modernūs, minimaliai invaziniai chirurginio gydymo būdai, pavyzdžiui, vakuuminė biopsija. Jos metu buvusi naviko vieta pašalinama taikant vietinę nejautrą, pažymima ir, jei ištyrus pašalintą medžiagą, nerandama gyvų vėžio ląstelių, taikomas spindulinis gydymas.

Pasak krūtų onkochirurgės dr. A. Čižauskaitės, visiškas patologinis atsakas yra gydymo, skiriamo prieš operaciją dėl naviko agresyvumo, dydžio ar išplitimo, tikslas ir didžiulė sėkmė. Neringos Girdvainienės nuotr.

Dar vienas nemalonus ir chirurginį gydymą apsunkinantis gydymo vaistais nepageidaujamas reiškinys, pasak jos, yra randėjimas, dėl kurio, nors prieš operaciją sarginiai limfmazgiai pažymimi dažais, jie iš suleidimo vietos krūtyje per susiformavusius randus negali patekti į pažasties duobutę. Dėl to neretai per operaciją moteriai visgi tenka atlikti vadinamąjį visišką pažasties limfmazgių pašalinimą.

„Visgi visiškas patologinis atsakas yra geros prognozės rodiklis ir sisteminio gydymo siekiamybė. Ateityje gydymui tampant vis labiau personalizuotam, pritaikytam konkrečiai ligai, tokių išvadų tikimės sulaukti vis dažniau“, – apibendrino A. Čižauskaitė.

Paskutinį žodį taria patologai

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo patologo Gedimino Smailio, yra įvairių metodikų, kaip vertinama likutinė liga ar visiškas patologinis atsakas. Pagal vienas metodikas po gydymo atsiradusiame naviko rande neturi būti randama nė vienos navikinės struktūros. Pagal kitas metodikas piktybinių ląstelių gali likti tik krūties latakuose. Laikoma, kad tokiais atvejais invazyvi liga pagydyta, o navikas latakuose infiltratyviai neplinta.

Bet kuriuo atveju morfologinis audinio medžiagos ištyrimas gali pakankamai tiksliai nustatyti naviko išplitimą ir piktybiškumą net esant vos kelių milimetrų dariniams. Radiologiniais tyrimais įmanoma fiksuoti tik jau gerokai didesnius ar išplitusius navikus.

„Histologinio ištyrimo metu nustatomas navikinio audinio ląstelingumas, įvertinama, ar naviko audinys sumažėjo, koks yra uždegiminis atsakas į naviką bei įvairūs kiti parametrai, kurie svarbūs vertinant gydymo atsako laipsnį bei tolimesnę ligos prognozę. Kartais tiriant limfmazgius randamos tik pavienės naviko ląstelės, kurias privalu suskaičiuoti ir diagnozuoti mikrometastazę.

„Morfologinis audinio medžiagos ištyrimas gali pakankamai tiksliai nustatyti naviko išplitimą ir piktybiškumą net esant vos kelių milimetrų dariniams“, – primena gydytojas patologas G. Smailys. Nadios Romanovos nuotr.

Galutinėje išvadoje mes atsakome į kelis esminius klausimus. Pirmasis – kiek efektyvus buvo gydymas. Antrasis – ar tikrai navikas pašalintas sveikų krūties audinių ribose. Kad tai nustatytume, operacinės medžiagos mėginyje mikroskopo liniuote matuojame atstumą tarp naviko ir vadinamųjų rezekcijos kraštų. Teigiama, kad saugus atstumas turėtų būti bent keli milimetrai ir daugiau. Jeigu šiame tarpe nerandame piktybinių ląstelių, galima manyti, kad navikas pašalintas radikaliai ir jo recidyvavimo tikimybė menka“, – paaiškino pašnekovas.

Inga Saukienė

Titulinė nuotrauka: Depositphotos