Adjuvantinis krūties vėžio gydymas – iš ko jis susideda

Tobulėjanti medicina, ankstyvesnė ir tikslesnė diagnostika, nauji vaistai bei terapijos metodai padeda ne tik sėkmingai sveikti, bet ir užtikrina vis ilgesnį gyvenimą be onkologinės ligos ar net visišką šios atsitraukimą. Tai pacientėms teikia pagrįstos vilties. Kas šiandien yra sėkmingo krūties vėžio gydymo pagrindas ir ko derėtų nepamiršti gydantis, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku.

„Kodėl mano gydymas būtent toks?“

Socialiniuose tinkluose į bendraminčių grupes susibūrusios to paties likimo sesės – krūties vėžiu sergančios moterys ne tik tiesia viena kitai pagalbos ranką ir negaili paguodos žodžių sunkiausią valandą, tačiau neretai yra linkusios ir pasilygti tarpusavyje, o kaip gi kiekviena buvo ar yra gydoma.

„Kiekvieno žmogaus organizmas, imuninė sistema yra labai individuali, unikali, būdinga tik jam vienam. Todėl ta pačia liga sergantys asmenys nebūtinai bus gydomi vienodai“, – tvirtina gydytojas A. Petrauskas.

Anot jo, krūties vėžys paprastai yra gydomas lokaliai ir sistemiškai. Lokaliam vėžio gydymui priskiriama operacija ir švitinimas. Per operaciją navikas yra pašalinamas, o švitinant vėžinės ląstelės veikiamos tikslingai į jas nukreiptais spinduliais. Sisteminiu vėžio gydymu reikėtų laikyti chemoterapiją, hormonų, biologinę ar imunoterapiją, kai vėžinės ląstelės yra naikinamos visame organizme. Kiekvienu atveju, gydymas pacientei yra parenkamas individualiai, įvertinus atliktų histologinių tyrimų rezultatus, naviko stadiją, jo dydį, ligos išplitimą į kitus organus, bendrą moters būklę ir pan.

„Kiekvieno žmogaus organizmas, imuninė sistema yra labai individuali, unikali, todėl ta pačia liga sergantys asmenys nebūtinai bus gydomi vienodai“, – tvirtina gydytojas A. Petrauskas. Asmeninio albumo nuotr.

„Kas manęs laukia po operacijos?“

 Šis klausimas bene dažniausias ir svarbiausias, kurio iš savo pacienčių sulaukia gydytojai onkologai. A. Petrausko teigimu, operacija paprastai atliekama visoms krūties vėžiu sergančioms moterims, tačiau niekada neskubama pradėti gydymą būtent ja.

„Labai dažnai prieš operaciją skiriamas vadinamasis neoadjuvantinis gydymas – chemoterapija. Kam reikalingas toks gydymas? Jis turi net kelis tikslus. Pirmiausia siekiama ligą stabilizuoti, antra – sumažinti naviką, kad operacija būtų kuo mažiau radikalesnė. Dar vienas tikslas, kurio ne visada pavyksta pasiekti – tai sunaikinti visas vėžines ląsteles iki chirurginio gydymo. Jei navikas labai nedidelis, yra tik krūtyje, neišplitęs į kitus organus ar limfmazgius, priklausomai nuo histologinio tipo, gydymą galimą pradėti nuo chirurgijos“, – pasakoja onkologas chemoterapeutas.

Pasak A. Petrausko, po operacijos moters dažnai laukia adjuvantinis arba, kitais žodžiais tariant, pridėtinis gydymas, skirtas galimiems mikroskopiniams naviko židiniams organizme sunaikinti. Adjuvantinį gydymą, atsižvelgiant į visus prognostinius bei predikcinius veiksnius, sudaro chemoterapija, hormonų ir biologinė terapija. Kokią būtent terapiją reikėtų paskirti pacientei, tiek prieš, tiek po operacijos, visada sprendžia daugiadisciplinė gydytojų komanda.

Depositphotos nuotr.

„Ar šis gydymas man tinka?“

Kaip tvirtina A. Petrauskas, prieš skiriant gydymą, moterys visada yra nuodugniai ištiriamos. Svarbiausia nustatyti ligos stadiją ir naviko histologinį tipą. Tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kokia terapija būtų efektyviausia. Esant indikacijoms, pacientės siunčiamos genetiko konsultacijos dėl galimų paveldėtų genetinių pakitimų. Jei moteriai nustatytos BRCA genų mutacijos, ši informacija labai svarbi vėžio prevencijai. Moteriai, turinčiai šių genų pakitimų ir sergančiai krūties vėžiu, bus rekomenduojama profilaktiškai šalinti kiaušides ir atlikti abipusę mastektomiją, nes labai padidėja kiaušidžių ir kitos krūties vėžio rizika.

„Paskyrę gydymą, kontrolinius tyrimus atliekame maždaug po dviejų mėnesių. Dažniausiai daroma krūtų bei pažastų limfmazgių echoskopija. Jei ši lokali kontrolė parodo, kad navikas nemažėja, gydymui nepasiduoda, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, kokią terapiją būtų galima taikyti toliau. Dažniausiai kuo agresyvesnis vėžys, tuo jis geriau reaguoja į chemoterapiją. Ir atvirkščiai, kuo navikas paprastesnis, tuo į chemoterapiją jis reaguoja vangiau. Aišku, agresyvių vėžio tipų gydymas apskritai yra gerokai sudėtingesnis, tačiau pirminis tokių navikų atsakas į chemoterapiją paprastai būna gana geras ir greitas“, – pastebi onkologas chemoterapeutas.

Ar gydymas sėkmingas, ar jis veikia, anot mediko, moteris maždaug po mėnesio, pusantro gali pajausti ir pati. Nepaisant šalutinių chemoterapijos ar kitų paskirtų vaistų poveikių, navikas, pastarąjį čiuopiant, bus mažesnis.

„Jei jaučiuosi gerai, kodėl būtina ir toliau tęsti gydymą?“

 Nors vienas ar kitas gydymo etapas buvo pabaigtas sėkmingai, o pacientės savijauta gera, labai svarbu, kad būtų laikomasi viso paskirto gydymo.

„Nors tokie atvejai gana reti, bet kartais tikrai pasitaiko, kai moteris, turėjusi nemažą naviką, kuris pasidavė chemoterapijai ir sunyko, tik dėl jai vienai suprantamų priežasčių atsisako operacijos. Tačiau tik patologas, ištyręs išoperuotą naviką, gali pasakyti, ar jis iš tiesų žuvęs, ar auglyje nebėra gyvybingų ląstelių. To neparodys joks kitas tyrimas: nei echoskopija, nei magnetinis rezonansas. Arba pasitaiko atvejų, kad moterys, ypač jaunos, po operacijos stengiasi išvengti hormoninio gydymo. Tačiau hormoninė terapija yra būtina, jei siekiama visiškai pasveikti arba norint kuo labiau atitolinti laiką iki galimo ligos sugrįžimo. Labai apmaudu, jei taikius gana sudėtingą gydymą ir preliminariai įveikus vėžį, vėliau paskirtas gydymas nėra tęsiamas. Aišku, nėra didžiulės tragedijos, jei moteris vieną ar kitą kartą pamiršo išgerti ar ne tuo laiku išgėrė jai paskirtus vaistus. Labai blogai, jei tolesnis gydymas yra apskritai nutraukiamas. Tuomet didėja tikimybė, kad liga sugrįš, o jai smogus iš naujo, vėl reikės kartoti toksišką, sudėtinga ir varginantį gydymą“, – pažymi A. Petrauskas.

„Ar aš atkrisiu? Ar liga grįš?“

Įveikęs onkologinę ligą žmogus visada privalo būti budrus, atidžiai stebėti savo sveikatą, reguliariai lankytis pas gydytojus. Kam to reikia? Atsakymas labai paprastas – deja, bet vėžys gali grįžti. Ir niekas nepasakys nei kada, nei kaip. Atkryčio rizika, anot onkologo chemoterapeuto, yra skirtinga. Ji priklauso nuo trijų dalykų.

„Pirmiausia, labai svarbu, koks buvo histologinis naviko tipas. Agresyvesnių formų vėžiai, pavyzdžiui, trigubai neigiamas ar HER 2 receptoriams jautrūs augliai dažniau linkę atsinaujinti. Svarbu ir tai, kokia buvo ligos stadija, kai navikas buvo aptiktas. Kuo stadija didesnė, tuo didesnė ir ligos atkryčio rizika ir atvirkščiai – kuo anksčiau vėžys pagaunamas, tuo sėkmingiau ir paprasčiau jis įveikiamas, o žmogus vėliau gali gyventi visavertį gyvenimą. Trečias reikšmingas dalykas yra tai, kaip į gydymą reagavo žmogaus organizmas. Tyrimai rodo, kad pacientams, kuriems buvo skirtas neoadjuvantinis gydymas ir puikiai veikė, kuriems patologinis naviko ištyrimas po operacijos parodė, kad auglys – visiškai sunaikintas, pasveikimo tikimybė yra pastebimai didesnė, o jei vis dėlto liga sugrįžta, periodas iki ligos atsinaujinimo yra kur kas ilgesnis nei toms pacientėms, kurioms neoadjuvantiniu gydymu nepavyko visiškai sunaikinti naviko.

Adjuvantinį gydymą sudaro chemoterapija, hormonų ir biologinė terapija.

Vaistai, galintys pakeisti gydymo algoritmus

Šiandien krūties vėžiui gydyti gydytojai onkologai turi tikrai nemenką vaistų ir įvairių terapijos būdų arsenalą. Tačiau Lietuvos situaciją lyginant su kitų Europos šalių bei analizuojant tarptautines vėžio gydymo naujienas, dažniausiai lieka neatsakytas klausimas: o kada naujus efektyvesnius gydymo metodus bus galima pasiūlyti mūsų šalies ligoniams, kada jie bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą? Pavyzdžiui, jei moteriai nustatytas metastazavęs HER 2 teigiamas krūties vėžys, Lietuvoje situacija su vaistų prieinamumu nėra tokia gera kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes šalia skiriamų antiHER taikinių terapijų jau yra efektyvesnių antiHER vaistų. Gana sudėtinga situacija yra ir gydant trigubai neigiamą metastazavusį krūties vėžį. Naujausias tokio tipo vėžio gydymas yra imunoterapija kombinuojant su chemoterapija, o nustačius specifinę BRCA mutaciją galima būtų taikyti gydymą PARP inhibitoriais. Deja, nė vieni šių vaistų Lietuvoje kol kas nekompensuojami.

Aistė Veismanaitė