Padovanota jau pusantrų metų
Vilkaviškietė Vilija Stankevičienė save vadina tikru laimės kūdikiu. Prieš puspenktų metų sužinojusi, kad serga ketvirtosios stadijos krūties vėžiu, ji nebesitikėjo sulaukti artimiausio savo gimtadienio. Tačiau atkakliai vėžiui nepasiduodanti moteris ne tik jau atšventė keturis gimtadienius, bet ir sugebėjo ištiesti pagalbos ranką kitiems – Vilija savanoriauja onkologinių ligonių organizacijoje.
Nors vilkaviškietę užklupo itin klastinga liga ir jai teko ištverti gausybę chemoterapijos, spindulinio gydymo seansų, ji niekada neprarado gero ūpo. „Visi sako, kad reikia susidraugauti su vėžiu. Tad aš ir sakau – draugelį įsigijau“, – pajuokavo Vilija.
Tas „draugelis“, kaip sako moteris, apsireiškė kone per naktį.
Vieną 2019-ųjų spalio rytą prausdamasi duše ji kairėje krūtyje apčiuopė kiaušinio dydžio sukietėjimą. Neseniai Vilija buvo pasitikrinusi pagal krūtų vėžio prevencijos programą ir atlikusi reikalingus tyrimus, tačiau nebuvo kilę net menkiausio įtarimo dėl onkologinės ligos.
„Kai susirgau, man buvo 54-eri, buvau neseniai išsiskyrusi su vyru. O 55 metų gimtadienį vasario mėnesį pasitikau jau su „draugeliu“. Nors iš tiesų nebesitikėjau, kad sulauksiu tų 55-erių“, – pasakojo vilkaviškietė. Jai buvo nustatyta ketvirtoji krūties vėžio stadija – metastazių buvo kepenyse, pažasties ir poraktikauliniuose limfmazgiuose.
Maža to, paaiškėjo, kad jos vėžys – ypač agresyvus ir klastingas, HER2 teigiamas, sunkiai pasiduodantis gydymui.
Vilija sako sunkiai suvokianti, kaip tai nutiko, tačiau išgirdusi diagnozę ji nenubraukė nė ašaros. „Vėliau buvo visko – ašarų taip pat. Bet kai sesuo su dukterėčia mane nuvežė į pirmąsias procedūras, jos abi apsiverkė, o aš – ne. Man netgi teko jas raminti“, – pasakojo moteris.
Taip prasidėjo jos ilga kelionė per gyvenimą su „draugeliu“, tebesitęsianti iki šiol.
Gydymas – be pertraukų
Tų pačių metų gruodžio mėnesį vilkaviškietė gavo pirmąją iš šešių paskirtų chemoterapijos dozių. Gydymą organizmas priėmė nesunkiai, moteris nejautė sunkių šalutinių reiškinių. Tiesa, su plaukais teko atsisveikinti.
„Užsidėjus peruką iš pradžių buvo baisu – Vilkaviškis juk mažas miestas, visi viską mato. Bet ilgainiui pripratau. Kai sutikdavau pažįstamus, jiems atrodydavo, kad aš ką tik iš kirpyklos. Niekam nieko neaiškinau, maniau – tegu jie galvoja ką nori, kad tik jiems būtų ramiau“, – prisiminė Vilija.
Po šešių chemoterapijos kursų vilkaviškietei buvo skirta biologinė terapija. Dar po trijų mėnesių tyrimai parodė, kad liga plinta, todėl dar kartą buvo pakeisti vaistai, kurie šiek tiek sumažino metastazes.
„Po to buvo skirta 15 spindulinio gydymo seansų. Du mėnesius leido pailsėti, o tada – ir vėl gydymas vaistais. Bet paaiškėjus, kad vėl plinta metastazės, buvo skirtos penkios vadinamosios raudonos „chemijos“, – apie ilgą ir atkaklią kovą su liga pasakojo V. Stankevičienė.
Net ir po šio agresyvaus gydymo liga plito toliau, ir labai greitai. Vėl buvo pakeista chemoterapija – Vilija suskaičiavo, kad tuomet gavo 11 chemoterapijų iš eilės.
„Niekas nepadėjo – liga išplito į plaučius, krūtinkaulį, raktikaulį, abiejų pažastų limfmazgius. Man niekas nežadėjo nieko gero“, – prisiminė vilkaviškietė. Trejus metus trukę bandymai nugalėti vėžį buvo nesėkmingi. Per tą laiką beveik nebuvo jokių pertraukų, moteris visą laiką buvo gydoma.
Dėl vaistų šalutinio poveikio moteris prarado klausą, dabar ji – su klausos aparatais. Vaistai pažeidė ir sausgysles, viena jų nutrūko, dėl to Vilija nevaldo dešinės rankos nykščio. „Bėdų visokių yra, bet šiaip po chemoterapijų niekada negulėjau ant lovos“, – atviravo ligonė.
Viltis – nauji vaistai
Viltis sustabdyti ligą įsižiebė Lietuvoje atsiradus naujos kartos vaistams – prieš HER2 nukreiptai terapijai. Šie vaistai skiriami gydyti HER2 teigiamą krūties vėžį, kuris yra išplitęs į kitas kūno dalis arba jo negalima pašalinti operacija. Vaistas skiriamas pacientams, kuriems jau taikytas vienas ar daugiau prieš HER2 nukreiptų vėžio gydymo būdų. Tad Vilijos būklė atitiko visas indikacijas.
Tiesa, vaistų gauti pavyko ne iš karto, nes jie nėra kompensuojami. „Bet kai gydytoja paskambino ir pranešė, kad man skirti šie medikamentai, nežinojau, ar verkti, ar juoktis“, – prisiminė vilkaviškietė.
2022 metų rugsėjį ji gavo pirmąją naujųjų vaistų dozę.
Nebuvo praėję ir trys mėnesiai nuo gydymo pradžios, kai tyrimai patvirtino, jog ši terapija – tikrai veiksminga. Moteris buvo nusiųsta atlikti krūties tyrimų ultragarsu. „Gydytojas mane du kartus guldė ant lovos tyrimams, gūžčiojo pečiais ir vis kartojo: „Nieko nesuprantu.“ Taip buvo sumažėjusios metastazės“, – pasakojo moteris.
2023 metų rugpjūtį atlikta kompiuterinė tomografija parodė, kad auglio nėra – matyti tik vieta, kurioje jis buvo įsitaisęs. „Plaučiuose likę pora židinukų, o raktikaulyje, pažastyse, krūtinkaulyje nieko nebėra“, – džiugia žinia dalijosi Vilija.
Jos gydymas tęsiamas ir toliau – kas tris savaites jai tenka važinėti į Kauną ir lašintis šiuos vaistus.
„Pripratau, važiuoju kaip į darbą, tai man nekelia jokių nemalonių jausmų. Turiu gerą ir rūpestingą gydytoją – onkologę chemoterapeutę Danguolę Trumpaitienę. Ji man ir gydytoja, ir draugė, ir psichologė.
Dabar džiaugiuosi ir jaučiuosi taip, kaip žmogus, jau gavęs dovanų pusantrų metų gyvenimo. Kaip loterijoje ištraukusi laimingą bilietą ir laimėjusi milijoną. Puikiai žinau, kad jei ne šie vaistai, jau tikrai būčiau anapus. O kaip bus toliau – pamatysim. Prabudusi kiekvieną rytą pasidžiaugiu nauja diena, pasakau sau „Labas rytas, Vilyte“, ir gyvenu toliau.“
Tenka guosti likimo brolius ir seseris
Net puspenktų metų besitęsiantis gydymas, tyrimai, įvairūs preparatai gerokai nualino jos organizmą, ir fizinės jėgos tikrai ne tos, kad vilkaviškietė galėtų dirbti fizinį darbą. Vieniša moteris gyvena tiktai iš ligos pašalpos.
Kas ją palaiko? „Turiu tris nuostabias seseris, jų dukras – jos visos rūpinasi manimi. Turiu puikių draugių, kurios dažnai skambina klausdamos, ar nereikia pagalbos. Gyvenu viena, bet nesu nuskriausta ir niekada nesiskundžiu, kad man blogai. Man gerai! Aišku, buvo ir liūdnų momentų. Bet viskas praeina, niekas to nepamato“, – atskleidė Vilija.
Ji stengiasi neužsidaryti namuose, bendrauti su kitais, dalyvauti įvairiuose renginiuose. Vos susirgusi moteris užsuko į Vilkaviškio onkologinių ligonių organizaciją „Viltis“ ir pasiliko šioje organizacijoje – Vilija joje dirba savanore ir vadina tai pagrindiniu savo darbu.
Į organizaciją užsuka kiti onkologiniai ligoniai, vieniems reikia patarimo, kitiems – paguodos, treti užsuka šiaip eidami pro šalį – ir visi jie nuoširdžiai sutinkami su arbata, kava ar kokiu skanėstu.
„Tenka guosti likimo brolius ir seseris, kartais net stipresnius už mane, sergančius pirmosios ar antrosios stadijos vėžiu“, – pasakojo vėžiui nepasiduodanti moteris.
Organizacija rengia įvairius susitikimus su medikais, rašytojais, įdomiais žmonėmis, rengia ekskursijas po Lietuvą – Vilija sakė niekada tiek daug nekeliavusi po gimtinę, tad galėjusi įsitikinti, kokia graži yra Lietuva. „Tad mes tikrai neliūdim“, – šyptelėjo Vilija.
Ar jai pačiai padeda bendravimas su kitais ligoniais? „Labai padeda. Nė vienas sveikas žmogus taip nesupras ligonio, kaip tas, kuris eina tuo pačiu keliu. Tad vieni kitus įkvepiame, padrąsiname. Ir džiaugiamės kiekviena diena.“
Nusiraminti, nepasiduoti ligai vilkaviškietei padeda ir deimantinių mozaikų dėliojimas. Su savo kūriniais ji dalyvauja parodose, juos neretai dovanoja kitiems. „Jei anksčiau kas būtų pasakęs, jog užsiimsiu kūryba ir kursiu tokius darbus, būčiau netikėjusi. Tik per ligą atradau šį užsiėmimą“, – prisipažino moteris, kuri stengiasi visur įžvelgti pozityvą.
Svarbu ir vaistai, ir gyvenimo būdas
„Sergant HER2 teigiamu krūties vėžiu, naviko ląstelių paviršiuje yra randamas padidėjęs HER2 baltymo kiekis. Toks navikas yra vadinamas HER2 teigiamu“, – komentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Danguolė Trumpaitienė.
Iš jų apie 5 proc. sudaro navikai, kai yra negatyvūs estrogenų ir progesteronų receptoriai ir yra padidėjusi HER2 raiška. Būtent tokia forma ir nustatyta Vilijai.
Pasak gydytojos, HER2 teigiamas krūties vėžys yra agresyvus, jis pasižymi blogesne ligos eiga ir prognoze. Ligai gydyti skiriama šių receptorių inhibitorių (prieš HER2 nukreiptos terapijos).
Per keletą metų V. Stankevičienei gydyti buvo išbandytos įvairios priemonės – chemoterapija, biologinė terapija, prieš HER2 nukreipta taikinių terapija trastuzumabu emtanzinu, tačiau liga nesitraukė, ženklesnio atsako į gydymą nebuvo, pacientė patyrė daug chemoterapijos nulemtų šalutinių poveikių, atsirado naujų patologinių limfmazgių abipus pažastyse ir tarpuplautyje, navikas kairėje krūtyje išopėjo.
„2022 rugsėjo mėnesį atsiradus galimybei, pasinaudojus vaistų prieinamumo programa, pacientei buvo paskirtas labai inovatyvus ir efektyvus prieš HER2 nukreiptas gydymas. Vaistas galėtų būti skiriamas pacientams, kuriems jau taikytas vienas ar daugiau prieš HER2 nukreiptų vėžio gydymo būdų.
Jį sudaro du veiklieji komponentai: tam tikros rūšies baltymas, kuris jungiasi prie HER2 ir suaktyvina imuninės sistemos ląsteles, o šios vėliau sunaikina vėžines ląsteles. Taip pat neleidžia HER2 stimuliuoti vėžinių ląstelių augimo.
Antrasis komponentas – toksinė medžiaga, sunaikinanti ląsteles, kai jos mėgina dalytis ir augti. Paprastai tariant, ji žudo vėžines ląsteles“, – aiškino gydytoja.
Tyrimai parodė, kad naujasis preparatas padeda net keturis kartus prailginti laiką iki ligos progresavimo lyginant su ankstesnės kartos vaistais.
Tai patvirtino ir Vilijos istorija.
„Mūsų pacientei paskyrus gydymą, jau po 2 gydymo mėnesių žaizda kairėje krūtyje visiškai užsitraukė, navikas ženkliai sumažėjo, o po 4 gydymo mėnesių atlikus radiologinius tyrimus, navikas kairėje krūtyje buvo sunkiai matomas, daugybė patologinių limfmazgių – išnykę“, – įvertino onkologė chemoterapeutė D. Trumpaitienė.
Pasak jos, inovatyvūs medikamentai gerokai prisideda prie ilgesnės pacienčių, sergančių išplitusiu krūties vėžiu, gyvenimo trukmės. Bet ne mažiau įtakos tam turi ir gyvenimo būdas.
„Pacientė Vilija yra labai motyvuota, pozityvi, daug dėmesio skiria sveikai mitybai, emocijų higienai, išlaiko fizinį aktyvumą, reguliariai sportuoja. Gydymo rezultatai labai geri yra ir dėl naujų, efektyvių vaistų, ir didelių pačios pacientės pastangų bei noro gyventi“, – patikino gydytoja.
Lina Šaltė