Tinkama mityba – labai svarbi vėžio gydymo dalis

Kaip tvirtina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Giedrė Maželytė, subalansuota mityba iki gydymo, gydantis ir gydymui pasibaigus gali padėti ne tik geriau jaustis, bet ir pagerinti gydymo rezultatus. Tuo tarpu prasta ir nepakankama mityba siejama su blogesnėmis ligos išeitimis bei komplikacijomis. Taip jau yra, kad onkologinis gydymas, ypač chemoterapija, labai dažnai sutrikdo žmogaus mitybą, maistinių medžiagų įsisavinimą, mat po procedūrų ligonį neretai pykina, jis vemia, viduriuoja, dėl kai kurių vaistų gali išopėti burnos bei ryklės gleivinė. Rezultatas? Pacientui nebesinori valgyti, jam tampa sunku nuryti maistą. Tad kaip reikėtų peržiūrėti savo valgiaraštį bei mitybos įpročius susirgus vėžiu?

Pasak G. Maželytės, jei pacientas iki ligos rinkosi įvairų, subalansuotą, sveikatai palankų maistą, dažnai didelių pokyčių ir neprireikia. „Sergant onkologine liga, pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą – rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 1-2 užkandžiai) ir stengtis tų valgymų nepraleisti. Ne mažiau svarbu užtikrinti ir deramą poilsį, cirkadinį (dienos ir nakties) ritmą – naktį miegoti bent 8 valandas, stengtis užmigti ir pabusti panašiu laiku. „Esant darniam mitybos ir poilsio bei aktyvumo režimui, organizmas jausis „saugesnis“, sumažės vidinis stresas, taigi, kovoti su liga bus lengviau“, – pastebi G. Maželytė.

„Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus“, – primena dietologė G. Maželytė. Edmundo Paukštės nuotr.

Didesnis baltymų ir kalorijų poreikis

Sergant vėžiu, suintensyvėja medžiagų apykaita, tad organizmui būtina gauti daugiau baltymų bei kalorijų, ypač jei fizinis aktyvumas išlieka panašus kaip ir iki ligos. Todėl rekomenduojama beveik per kiekvienus pusryčius, pietus, vakarienę suvalgyti baltymų turinčių produktų: mėsos, žuvies, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų, kiaušinių. Pats racionas turėtų būti sotesnis ir gausesnis, valgyti reikėtų dažnesniau nei įprastai. Vykstant į ligoninę suplanuotoms procedūroms, rekomenduotina turėti užkandžių. Taip pat itin svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes vanduo dalyvauja medžiagų apykaitos procese, padeda iš organizmo pasišalinti šlakams ir įvairiems toksiškiems medžiagų apykaitos produktams. Visada geriausia rinktis paprastą vandenį ar nesaldintą arbatą. Šie skysčiai geriausiai toleruojami ir labiausiai reikalingi organizmui. Jei tai nesukelia jokių nemalonių simptomų, galima vartoti ir gazuotą vandenį. Kavos rekomenduojama ne daugiau nei 1-2 puodeliai per dieną, geriau rinktis filtruotą. Kadangi sultyse visiškai nėra skaidulų, jas patariama skiesti per pusę su vandeniu, kad organizmas gautų kuo mažiau cukraus.

Ką valgyti per chemoterapiją?

Chemoterapija veikia ne tik vėžines ląsteles, bet ir sveikąsias. Taikant šį gydymą, dažną pacientą vargina daugybė nemalonių šalutinių poveikių.

Krentant svoriui, anot G. Maželytės, rekomenduojama valgyti dar dažniau (kas 2-3 valandas), bet ne mažiau nei tris kartus per dieną. Reikėtų rinktis baltymais turtingus produktus: mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus. Nesuvalgant pakankamai baltyminio maisto, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimybės vartoti specialius baltyminius papildus. Taip pat būtina gerti pakankamai skysčių, geriausia kaloringų. Tai būtų sultys, sriubos, pienas, kefyras, rūgpienis, pasukos, pieno kokteiliai.

Varginant pykinimui ir vėmimui taip pat rekomenduojama valgyti kuo dažniau – kas 2-3 valandas. Geriau rinktis šaltesnės temperatūros produktus ar skysčius – palaukti kol šie praauš iki kambario temperatūros. Verta atminti, kad geriau toleruojami rūgštūs bei sūrūs maisto produktai. Reikėtų vengti riebaluose kepto, aštraus ar labai saldaus maisto, taip pat turinčio stiprų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, kiaušinių. Jei reikia, prieš valgį galima vartoti vaistų nuo pykinimo. Vaistažolės ir prieskoniai, mažinantys pykinimą:  ramunėlės, imbieras, mėta, pipirmėtė, citrina, kanapių aliejus, cinamonas – jų galima įmaišyti į košes, pabarstyti ant vaisių. Nuolatinį pykinimą gali sumažinti ir mėtų, citrinos aromaterapija namuose.

Esant viduriavimui, dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių, maisto medžiagos, vitaminai, mineralai ir vanduo nėra pakankamai įsisavinami, o tai lemia minėtų medžiagų trūkumą. Viduriuojant būtina gerti pakankamai skysčių, taip pat patartina riboti skaidulų kiekį racione: nesirinkti duonos, konditerinių kepinių, makaronų iš pilno grūdo miltų. Pilno grūdo košes (grikių, miežių, avižų, nevalytų ryžių) rekomenduojama keisti javų ar kruopų dribsniais, baltais ryžiais, sausais pusryčiais. Būtina riboti vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, prieš juos valgant nulupti odeles, pašalinti sėklas. Termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai gali sumažinti viduriavimą. Patartina riboti riešutus, sėklas, ankštines daržoves, vengti daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų (limonado, šviežiai spaustų ir pramoniniu būdu ruoštų vaisių sulčių, gausiai saldintų arbatų ar kompotų). Vengti reikėtų riebių ir riebaluose ruoštų patiekalų, pieno produktų (galima rinktis belaktpieno produktus be laktozės, jie gali būti toleruojami geriau), gaminių, saldintų ksilitoliu arba sorbitoliu. Šiais saldikliais dažnai saldinamos becukrės kramtomosios gumos, becukriai saldainiai, ledinukai. Obuolių sultys taip pat turi daug sorbitolio, todėl jų gerti nerekomenduojama.

Dėmesio! Labai svarbu užtikrinti, kad mityba būtų stabili. Tad jei pacientas kurį laiką gali valgyti, pavyzdžiui, tik varškės sūrelius ar sausainius, džiūvėsėlius, tegu tai ir daro, kol pykinimas sumažės. Bent taip jis gaus energijos.

Viena pavojingiausių komplikacijų – mitybos nepakankamumas

Mitybos nepakankamumas, anot G. Maželytės, dažniausiai atsiranda, nes liga bei gydymo sąlygoti nemalonūs reiškiniai mažina apetitą. „Svarbu atminti, kad onkologine liga sergančio paciento dienos energijos bei maisto medžiagų poreikis yra didesnis nei sveiko žmogaus, mat liga ir gydymas iš esmės „siurbia“ energiją. Esant mitybos nepakankamumui, prarandama liesa kūno masė ir raumenys, sutrinka imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos. Mitybos nepakankamumas lemia blogesnį atsaką į vėžio gydymą, padidėjusį jautrumą gydymui, kas sąlygoja dažnesnius šalutinius reiškinius bei didina infekcijų, komplikacijų ar net mirties tikimybę“, – tvirtina gydytoja.

Sergant onkologine liga, pirmiausia labai svarbu susidėlioti reguliarų mitybos režimą.

Vėžinė kacheksija (visiškas išsekimas), dietologės teigimu, paveikia net 50-80 proc. visų sergančių vėžiu. 20 proc. onkologinių pacientų miršta būtent dėl išsekimo, todėl krentant svoriui, netekus apetito, būtina kreiptis pagalbos. „Kūno masę rekomenduojama matuoti ne dažniau nei kartą per savaitę, kadangi 1-2 kg svorio svyravimas yra fiziologiškai normalus. Apie svorio pokyčius būtinai papasakokite savo gydytojui, pasikonsultuokite su dietologu. Labai dažnai norint įveikti mitybos nepakankamumą, neužtenka tik pakoreguoti mitybą – neretai prireikia vartoti apetitą didinančių vaistų ar net specialios medicininės paskirties papildomo maitinimo gėrimų ar enterinių mišinių. Kartais net gali būti skiriamas maitinimas į veną“, – pasakoja G. Maželytė ir priduria, kad trūkstant vienokių ar kitokių maisto medžiagų, galima papildomai vartoti  gydytojo skirtų maisto papildų. Tačiau jei mityba – visavertė ir pakankama, jei ligonis nejaučia stiprių šalutinių reiškinių, nuolat vartoti maisto papildų tikrai nereikėtų.

Kaip susigrąžinti apetitą?

Norint padidinti apetitą, pirmiausia būtina suvaldyti reiškinius, kurie gali jį mažinti:

• Labai svarbus yra adekvatus (pakankamas) nuskausminimas – jei pacientas kasdien jaučia skausmą, jo apetitas, savaime suprantama, bus daug mažesnis. Todėl jei paskirti skausmą mažinantys vaistai neveikia, verta pasitarti su gydytoju dėl jų dozės padidinimo ar pakeitimo kitais.
• Būtina suvaldyti pykinimą. Chemoterapijos sąlygotas pykinimas savaime lengvai nepraeis, tad labai svarbu vartoti paskirtus vaistus nuo pykinimo.
• Rūgštingumas – tai taip pat gana dažnai pasitaikanti problema, kuri gali turėti įtakos apetitui. Padėti gali specialūs skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.
• Apetito sumažėjimas gali būti susijęs ir su tam tikrų vitaminų bei mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino D, B1, B12, omega 3 riebiųjų rūgščių, cinko, trūkumu. Kad gerai jaustųsi, organizmas kasdien turi gauti 2000 TV vitamino D, bent 1 gramą omega 3 riebiųjų rūgščių, 15 mg cinko, 50 mg vitamino B1.

20 proc. onkologinių pacientų miršta būtent dėl išsekimo, todėl krentant svoriui, netekus apetito, būtina kreiptis pagalbos.

Chemoterapija ir… greipfrutai

Į klausimą, ar tiesa, kad per chemoterapiją nerekomenduojama vartoti tam tikrų vaisių, gydytoja G. Maželytė atsako teigiamai. Per chemoterapiją draudžiama vartoti greipfrutus, taip pat žaliąsias ir paprastąsias citrinas, apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis. „Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, kurios gali „trukdyti“ organizmui greičiau  suskaidyti chemoterapiniuose vaistuose esančias veikliąsias medžiagas. Dėl to gali būti jaučiami  stipresni šalutiniai chemoterapijos poveikiai“, –  paaiškina medikė ir priduria, kad minėtų vaisių taip pat nelabai rekomenduojama valgyti vartojant vaistus, skirtus mažinti kraujospūdį, cholesterolį, vartojant antibiotikus, vaistus nuo skausmo, alergijos, epilepsijos, ar kai taikoma pakaitinė hormonų terapija.

Cukrus ir druska onkologinio ligonio valgiaraštyje

Anot G. Maželytės, vis dar gaji nepagrįsta nuomonė, kad vėžiu sergantis asmuo, vartodamas cukraus turinčių produktų, „pamaitina“ ir vėžį, tad liga progresuoja greičiau. „Šis teiginys remiasi 100 metų senumo tyrimu, kol dar nebuvo suprasta, kaip organizme vyksta medžiagų apykaita, kokie yra vėžį augti skatinantys faktoriai. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog tų pacientų, kurie gliukozės gauna maitinami į veną, organizme vėžys nesivysto sparčiau, jei juos lygintume su tais, kurie taip maitinami visiškai negauna gliukozės. Tačiau sergant vėžiu, dideli gliukozės kiekiai tikrai nerekomenduojami, nes jie gali sukelti insulino rezistentiškumą, hiperglikemiją, o tai didina uždegimą organizme, prisideda prie paciento raumeninio audinio nykimo. Tuo tarpu nedideli gliukozės kiekiai pacientui netgi naudingi, nes gerina bendrą savijautą. Taigi, aktyviuoju priešvėžinio gydymo etapu nedidelis cukraus ar paprastųjų angliavandenių kiekis tikrai nėra uždraustas“, – pastebi G. Maželytė ir primena, jog cukrus, kurį dozuojame patys šaukšteliais, bei maisto produktuose esantis pridėtinis cukrus – nerekomenduojami ir sveikam asmeniui, tad saldūs produktai neturėtų tapti pirmuoju pasirinkimu valgant.

Kalbant apie druską, jos suvartojimas sergant neturėtų skirtis nuo rekomenduotino sveikam – iki 5-6 g per dieną. Jei pacientas serga gretutinėmis kepenų ar inkstų ligomis, ši rekomendacija gali keistis. Visi kiti žoliniai prieskoniai gali būti vartojami pagal paciento skonį ir norą.

Cepelinai, šaltibarščiai ir kiti lietuviškos nacionalinės virtuvės patiekalai – galima ar ne?

G. Maželytė pabrėžia, kad gydantis onkologinę ligą nėra draustino maisto. Yra tik rekomenduojamas valgyti dažnai (kasdien), retai (kartą per savaitę) ir itin retai (1-2 kartus per mėnesį). Tradiciniai lietuviški patiekalai, kitų šalių virtuvė ar greitas maistas tikrai nėra draudžiamas, jei jis vartojamas retai, saikingai. Žinoma, reikia nepamiršti, kad, pavyzdžiui, tradicinis lietuviškas maistas yra gana riebus – tai gali sąlygoti rūgštingumą, didinti viduriavimą. Japonų virtuvės patiekaluose gali būti žalios, termiškai neapdorotos žuvies, kinų maiste gausu cukraus, riebalų ir pan.

Mitybos rekomendacijos pasiekus ligos remisiją

Jos, pasak G. Maželytės, išlieka labai panašios, kaip ir gydantis. „Svarbu atminti, jog tai kas padeda organizmui gydantis, sumažinti riziką ligai sugrįžti. Svarbiausia yra reguliarus dienos ir nakties režimas, pakankamai poilsio naktį, reguliari mityba. Rekomenduojama laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų, rinktis kuo įvairesnį maisto produktais racioną ir mėgautis valgymu. Įveikus vėžį, rekomenduojama vengti stipriai perdirbto maisto, pusgaminių, o greitą maistą vartoti kuo rečiau“,  – teigia dietologė.

Kokius produktus rinktis?

• Neriebią baltą mėsą ar žuvį vietoj riebios raudonos mėsos.
• Troškintus, virtus, garuose ruoštus, orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje keptus patiekalus. Kepant maistą keptuvėje, rekomenduojama vartoti kuo mažiau riebalų.
• Pilnagrūdžių kruopų produktus (pavyzdžiui, košių, pilno grūdo miltinius kepinius) vietoj rafinuotų grūdų ir kruopų produktų (pavyzdžiui, dribsnių, sausų pusryčių, javainių).
• Šviežias ir neperdirbtas daržoves bei vaisius.
• Naminį, šviežiai ruoštą maistą.

  Kokius produktus riboti ar apskritai geriau jų atsisakyti?

• Rūkytus, vytintus, sūdytus, konservuotus mėsos ar žuvies gaminius: t. y., dešras, dešreles, vyniotinius, skilandžius, mėsos bei žuvies konservus ir pan.
• Pramoninius pieno produktus: lydytą sūrį, tepamuosius sūrius ir jų mišinius, saldintus jogurtus (nepriklausomai nuo jų riebumo), saldžius pieno gėrimus, sūrelius, pieno produktų desertus.
• Saldumynus ir saldžius gėrimus (ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę). Jei labai norisi suvalgyti ką nors saldaus, rekomenduojama pirmenybę teikti namuose gamintiems saldumynams.

Aistė Veismanaitė